Autorius: Daiva Norkienė
„Gyvenimas už genį margesnis“, – skelbia liaudies išmintis. Kitiems jis “dryžuotas lyg zebras: tamsią juostą visada keičia šviesi”. Žmonės nuo neatmenamų laikų intuityviai suvokė spalvų reikšmę savijautai bei sveikatai, o gyvenimo lyginimas su gyvūnais taip pat ne atsitiktinis.
Mes matome pasaulį spalvotą, toks jis buvo ir žmonijos užgimimo metu.
Pirmieji žingsniai
Pirmuosius žmogaus žingsnius prieš tūkstančius metų lydėjo gausybė pavojų, todėl stebėti aplinką, fiksuoti net menkiausius jutimo organų priimamus signalus buvo gyvybiškai svarbu. Net 90 proc. informacijos apie išorinį pasaulį žmogus gauna regos pagalba.
Akies tinklainė sugeria šviesos kvantus (fotonus), vėliau ši informacija nervinių signalų pavidalu keliauja į smegenyse esančius regos centrus. Akimirksnio pakanka, kad šviesos kvantų pavidalu jį pasiekusią informaciją žmogus suvoktų kaip vientisą vaizdą, apdorotą sudėtingos regėjimo sistemos. Mokslininkams netgi pavyko išmatuoti regėjimo greitį. Newscientist.com paskelbė Pensilvanijos (JAV) universiteto mokslininkų atradimą. Atlikę tyrimus su jūrų kiaulytėmis, mokslininkai nustatė, kad šių gyvūnėlių akies tinklainės ganglijai regos nervui (iš kur ji keliauja į smegenis) informaciją perduoda apytikriai 875 kilobitų per sekundę greičiu. Žmogaus regėjimos sistema greitesnė – duomenų perdavimas vyksta apie 8,75 megabito per sekundę greičiu.
Greit tai ar lėtai? Fizikas Vijay Balasubramanian teigė, kad kiekvienas neuronas signalus gali perduoti kas tūkstantąją sekundės dalį. Tokiu greičiu į smegenis keliauja grobio ar plėšrūno, gresiančio pavojaus vaizdas. Ne tokie svarbūs signalai smegenyse priimami kur kas lėčiau, tačiau pakankamai greit, kad mus supantį pasaulį galėtume matyti “čia ir dabar”. Taip perduodamas ir spalvų pojūtis.
O dabar mintimis grįžkime į laikus, kai mūsų protėviai neturėjo tobulų ginklų, automobilių, daktarų bei vaistų, ir pasikliauti galėjo tik patys savimi. Tikriausiai tada ir gimė pirmosios sąsajos tarp spalvos ir savijautos, spalvos ir sveikatos, spalvos ir gyvenimo kokybės. Išgąsdino tamsus praskrendančio paukščio ar sėlinančio žvėries šešėlis, saulę užstojęs debesis – štai ir instinktyvi juodos spalvos baimė. Be to, naktį – tamsiuoju paros laiku – į medžioklę patraukdavo plėšrieji žvėrys, prisidengę tamsa galėdavo atsėlinti priešai. Dienos saulė ar vilnijantis gelsvų javų laukas reiškė šilumą ir žadėjo sotų gyvenimą. Į debesis besileidžianti raudona saulė pranašavo audrą, o žaibas ar šėlstanti gaisro ugnis reiškė pavojų. Žalias miškas, melsva jūra ar ežeras – teikė ramybę, prieglobstį ir “maitino”. O uolose surasti ar žemėje iškasti urvai saugojo nuo priešų ir teikė saugumo jausmą. (Vėliau skaitydami straipsnį įsitikinsite, kad panašiai aplinkos spalvos veikia ir mus).
Ir nors spalvų poveikis šių dienų žmogui nėra iki galo ištirtas, nėra abejonių, kad jos veikia mūsų gyvenimą ir net – likimą (mat nulemia aplinkinių nuomonę apie mus ar skatina tam tikriems veiksmams).
Kaip skirstomos spalvos
Žinoma psichologė – psichoterapeutė Marija Vaštakė pasakojo, kad spalvos skirstomos į aktyvias ir pasyvias. Aktyvios – tai visos spalvos nuo geltonos iki raudonos. Jos tarsi “supurto” organizmą, skatina skubiai veikti, nuteikia kovingai ir net agresyviai, sujaudina. Aktyvioms spalvoms veikiant, žmogui pakyla kraujospūdis, suaktyvėja širdies darbas.
Pasyvios spalvos (žalia, žydra, rožinė, o iš dalies ir balta) – ramina, padeda atsipalaiduoti, mažina nervingumą. Šioms spalvoms veikiant sulėtėja ir fiziologinės organizmo reakcijos. Tai žinodami, psichologai sukūrė testų, padedančių nustatyti žmogaus savijautą.
Spalvų testai psichologijoje
“Psichologai neretai naudoja funkcinės psichologijos pradininko Makso Liušerio testą, padedantį suvokti, kaip žmogus jaučiasi konkrečiu metu. Sprendžiama pagal tai, kokią spalvą testuojamasis pasirenka, o kokią atmeta. Pateiksiu keletą pavyzdžių. Jei mes jaučiamės laimingi, rinksimės, tai yra teiksime prioritetą raudonai, geltonai, oranžinei spalvoms, o neigsime, nesirinksime raminančių spalvų – žalios, mėlynos, o taip pat nebūties spalvos – juodos, – dėstė M. Vaštakė. – Jausdami kaltę ar būdami prastos, prislėgtos nuotaikos, pasirinksime pilką. M. Liušerio atlikti tyrimai taip pat rodo, kad raudono spektro spalvos sujaudina, kelia arterinį kraujospūdį, dirgina nervų sistemą, aktyvina. Mėlyno spektro spalvos ramina – mažina kraujospūdį, sulėtėja širdies darbas, pulsas, retėja kvėpavimas”.
Ką pasako drabužių pasirinkimas
Ar psichologas pagal žmogaus aprangą, interjero ar pasirinkto automobilio spalvą gali spręsti apie asmenybę? “Šie signalai gali būti apgaulingi, nors drabužių spalvos, kurias mes renkamės, iš tiesų gali byloti apie mūsų savijautą ir charakterio ypatumus, – pasakojo M. Vaštakė ir pateikė keletą pavyzdžių iš savo psichoterapinės praktikos. – Vertindami tai, kaip žmogus rengiasi, kokią spalvą pasirenka, neapsigaukime. Dažnai pamatę ryškiai apsirengusį žmogų mes jį interpretuojame kaip gyvybingą, labai pasitikintį savimi, tačiau neretai ryškiais drabužiais žmonės slepia savo blogą nuotaiką ir skausmą…”
Pasak psichologės, kur kas daugiau už drabužių spalvą apie žmogų pasako jo sugebėjimas tinkamai, tai yra adekvačiai situacijai pasirinkti spalvas. “Pavyzdžiui, į pasimatymą mes galime rengtis savo labiausiai mėgstamos ryškios spalvos drabužius, tačiau eidami į egzaminą, į darbo pokalbį, turime rinktis neutralias, netraukiančias dėmesio spalvas. O sprendžiant konfliktus labai tinkama violetinė spalva. Jei vilkėsite šios spalvos drabužius, kiti jus suvoks kaip stabilų, mokantį susitvarkyti su savo emocijomis žmogų, – spalvų poveikio paslaptį išdavė M. Vaštakė. – Šiltos drabužių spalvos skatins aplinkinius daugiau su jumis bendrauti, siekti artumo, o tamsios spalvos nuteiks laikytis distancijos”. Kiekviena spalva turi daugelį reikšmių, mat skirtingos epochos turėjo ir “savo” spalvas.
Kaip suvokiamos ir kaip veikia spalvos
Specialistės teigimu, spalvos suvokiamos per jų sukeliamas asociacijas. Pavyzdžiui, mėlyna laikoma šalta spalva, oranžinė – šilta.
Jei esame pavargę nuo vienos spalvos, rekomenduojama pažvelgti į priešingą, ir nuovargio kaip nebūta. “Raudona spalva labiau mus veikia fiziškai, o geltona – mūsų protinį pajėgumą. Paanalizavę, kodėl mums vienu ar kitu metu patinka tam tikros spalvos, galime įvertinti ne tik savo būseną. Tarkime, “atmetama” spalva praneša apie mūsų daromų klaidų priežastis. Pavyzdžiui, žydrą spalvą mėgsta žmonės, kuriems patinka ilsėtis, užtat jos nemėgsta darbomanai, – pasakojo psichologė. – Kiekvienas žmogus mėgstą tam tikrą spalvą ar spalvų derinį. Tai matyti jo aprangoje, interjere, kokios spalvos automobilis ir panašiai. Bet tam tikros spalvos pomėgis gali keistis, jis nėra pastovus. Tad iš to, kokia spalva Jums patinka, iš dalies galima sprėsyi apie Jūsų charakterio ypatumus, Jūsų būdą ir savijautą šiuo metu”.
Spalvos veikia kūną ir protą, iššaukia fiziologines reakcijas, įtakoja vidaus organų veiklą, bendrą žmogaus darbingumą. Spalvos yra emociškai nuspalvintos – jos veikia mūsų nuotaiką, apetitą, miegą. Todėl tinkamai parinkta spalvų gama naudojama kaip papildoma priemonė gydant įvairias ligas.
Kai spalva tampa vaistu
Gydymas spalvomis vadinamas chromoterapija, arba spalvų terapija. “Chroma” graikiškai reiškia “šviesa”. Pasak M. Vaštakės, tai anaiptol ne naujovė. Apie gydomąjį spalvų poveikį pirmieji susimąstė senovės graikai. Tai nutiko taip. Susirinkusiuosius vienoje šventykloje užliedavo visa gama spalvų, į kurias skildavo pro šventyklos langą vidun įspindęs šviesos spindulys.
“Kiekvienas ryškiausiai pamatydavo tą spalvą, kurios norėdavo, tai yra kurios jam tuo metu labiausiai reikėjo. O senovės Kinijoje vėjaraupiais susirgę žmonės būdavo guldomi ant raudono – ir tai padėdavo sveikti, – pasakojo M. Vaštakė. – Beje, šį metodą žinojo ir mano močiutė. Kadaise ji man yra pasakojusi, kad jai susirgus vėjauraupiais, jos tėvai raudonu audeklu uždengė langus. Močiutė tikino, kad pažeistos odos vietos mažiau niežėjo, liga greičiau atsitraukė”.
Psichologė – psichoterapeutė pateikė keletą gydymo spalvomis pavyzdžių.
- Violetinė spalva rekomenduojama esant prastai nuotaikai, sergant manija, hipochondrija.
- Oranžinė spalva gerina virškinimą.
- Auksiniai atspalviai skatina protinę veiklą, didina kūrybiškumą.
- Balta spalva stiprina organizmo imunitetą.
- Juoda spalva neutralizuoja konfliktines situacijas, nuramina emociškai sujaudintus žmones.
- Geltona spalva padeda ilgiau išlaikyti gerą nuotaiką, geriną apetitą.
- Žalia spalva ramina, šalina akių nuovargį, gydo galvos skausmus.
“Ir vėl prisimenu savo senolę močiutę, kuri man ant skaudančios galvos dėdavo patį žaliausią kopūsto lapą – ir galvos skausmo kaip nebūta. Močiutė pridurdavo, kad taip nutiko dėl žalios spalvos”, – pasakojo ponia Marija.
Spalva ir rinkodara
Spalvų poveikį puikiai išmano reklamos specialistai. “Nustatyta, kad spalvota reklama perpus efektyvesnė, nei nespalvota. O mėlyna, auksinė, balta, juoda ir raudona – tai „brangios“ spalvos, kurios nuo senų laikų asocijuojasi su elitu. Dizaineriai turi labai gerai išmanyti koloristiką. Juk firmos pelningumas gali priklausyti net nuo to, kokios spalvos derybų kambario interjeras, sienos”, – žiniomis dalinosi M. Vaštakė. Pasirodo, geriausiai derybų kambariui tinka žydra spalva. “Jai artima mėlyna spalva visai netinka, nes ji blaško dėmesį ir trukdo susikaupti”, – įspėjo specialistė.
Interjero klaidos
Patalpose, kurios nudažytos juoda ar balta spalva, žmonės ilgai neištveria. Tai specialiais tyrimais nustatė mokslininkai. Rožinės spalvos grindys kelia nepasitikėjimą, tad verčiau jau nepirkite tokio atspalvio grindų dangos, neklokite rožinių plytelių (prisiminkite mūsų protėvius – rožinė spalva pasklisdavo danguje saulei tekant ar leidžiantis, “nudažydavo” debesis. O jūs norite debesų lengvumo po kojomis?). O štai rudos spalvos grindys suteikia jėgų ir tvirtumo po kojomis jausmą (argi tai ne iš tų laikų, kai proprotėviai saugiai glausdavosi olose ar žeminėse?).
M. Vaštakė pateikė keletą patarimų. “Jei jaučiatės nekaip ir nerandate priežasties, gal verta susimąstyti apie spalvas. Atsakykite sau į klausimą: kokios spalvos norisi labiausiai konkrečiu metu? Gal verta persirengti kitos spalvinės gamos drabužiais, o gal, kad geriau užmigtumėte, reiktų pasikabinti kitos spalvos užuolaidas miegamajame?” – retoriškai klausė psichikos žinovė.
Atvejai iš praktikos
Dažnai, kalbėdamasi su klientais, M. Vaštakė atkreipia jų dėmesį į dėvimus drabužius. “Terapijos metu mėginame išsiaiškinti, kokią žinią pasauliui savo apranga nori perduoti pacientas? Kas slypi už jo intuityvaus noro apsirengti vienaip ar kitaip? Juk vienas žmogus apsirengęs neadekvačiai situacijai arba labai spalvingai, kitas – atvirkščiai – rengiasi pernelyg niūrių spalvų drabužiais. Analizuodami tai ir priartėjame prie žmogų draskančių vidinių konfliktų, paslėptų išgyvenimų. Ne kartą pastebėjau, kad depresyvūs klientai sveikdami “persirengia”. Jų drabužiai pamažu šviesėja, ryškėja. O jei žmogus serga bipoliniu sutrikimu, iš drabužių nesunku atskirti manijos ir depresijos periodus. Depresijos periodu aprangos ir aksesuarų palvos esti tamsios, niūrios, o manijos periodu – ryškios, rėkiančios, dažnai nederančios viena su kita”, – teigė specialistė, pridurdama, kad bet kokio testo, taip pat ir spalvų testų bei jų reikšmės negalima suabsoliutinti. “Negalima šimtu procentų tvirtinti, kad juodus drabužius mėgstantis žmogus yra depresyvus. Labai svarbu išsiaiškinti, ką ta spalva jam reiškia. Juk spalvų pasirinkimas labai priklauso ir nuo kultūros, amžiaus, lyties, socialinės padeties, profesijos. O štai tėvai neretai išsigąsta išvydę, kad vaikų piešiniuose ima dominuoti juoda spalva. Be abejo, tai gali reikšti depresiją, liūdesį. Bet juodoje spalvoje yra visos kitos spalvos, ir galbūt vaikas tiesiog nori palikti ryškiausią žymą apie save popieriaus lape. Turėjau ir tokių mažųjų klientų, tad beliko nudžiuginti tėvus, kad jų atžala tikrai niekuo neserga, ir užuot baiminusis galima pasidžiaugti jo kūrybiškumu”, – pokalbį baigė M. Vaštakė.
