BALDAI INTERNETU - NEMOKAMAS PRISTATYMAS

Toggle Nav
Mano krepšelis
mobile icon
Uždaryti
  • Menu
  • Setting

Straipsniai

  1. Kaip įrengti miegamąjį, kad netektų gailėtis.

    Kaip įrengti miegamąjį, kad netektų gailėtis ar pertvarkyti.

    Teko skaityti ne vieną autorių, kurie teigia, jog miegamasis yra svarbiausia namų vieta, nes jame ilsimės ir atgauname jėgas. Sutikčiau iš dalies. Miegamojo įrengimas, baldų, čiužinių kokybė yra labai svarbūs geram poilsiui, bet pats kambarys tikrai nenusipelno „namų centro“ titulo. Mažų mažiausiai todėl, kad tai nėra visos šeimos susibūrimo vieta, miegamasis ne tai, ką noriai demonstruosite svečiams, šis kambarys neskirtas ir aktyviam poilsiui. Todėl įrengdami jį patirsite mažiausiai galvos skausmo: jums nereiks rūpintis, ar čia bus patogu dar kažkam, išskyrus jus pačius; neteks svarstyti, ar kambaryje jauku bus lankytojams (ne svetainė!); nebūtina kviesti dizainerį, kuris suplanuos patalpą, mielą svetimai akiai (juk neteikiate viešbučio paslaugų?). Viską arba beveik viską, ko reikia būtent jums, galite nuspręsti ir pajusti patys. Įsivaizduokime, kad dizaineris bando jus įtikinti nestatyti lovos priešais langą, nes, pavyzdžiui, jūsų langai vitrininiai, beveik siekiantys grindis ir mėnesienos naktimis jums tai „kels nepatogumų“, o „privatumo bus per mažai“. Jūs ir tik jūs galite nuspręsti, tai yra, pajausti, ar norite patogiai atsigulę matyti vakarėjantį peizažą už lango. Ar mieliau žiūrėsite televizorių, tad langus-vitrinas galima palikti šone. Jūs galite patys nuspręsti, kaip įsirengti puikų miegamąjį kambarį. Jūs galite tai padaryti! Kad būtų lengviau, pateiksime keletą patarimų, kaip įrengti miegamąjį, kad netektų gailėtis ar pertvarkyti.

    1. Pirmiausia įvertinkite turimą patalpą ir jos dydį, o taip pat – kambarių planavimo ypatumus. Į ką reikia atkreipti dėmesį pirmiausia? Nemažai žmonių savo būstuose įrengia ne atskirą miegamąjį, o vadinamą gyvenamąjį kambarį, kuriame yra ir poilsio, ir miego, ir svečių zona. Taip elgiasi taupantys vietą, mažuose būstuose gyvenantys asmenys. Taip pat – šeimos, kurios dar neturi vaikų arba vaikai jau suaugę; meniškos natūros ar mėgstantys naktimis darbuotis žmonės, pageidaujantys, kad visa, ko reikia, būtų pasiekiama ranka: ir lova, ir kompiuterio stalas, ir televizorius, ir fotelis su kavos staliuku, o gal net – supamas fotelis... Šiuo atveju teks pasirūpinti, kad miegui skirta zona bent vizualiai būtų atskirta nuo kitų gyvenamojo kambario zonų lengva dekoratyvia pertvara, širma, lentynų sienele ar didžiuliu akvariumu. O jei nemėgstate dažnai tvarkytis, bet neretai sulaukiate netikėtų svečių, pasirūpinkite įrengti pertvarą iš dekoratyvaus audinio, kabinamo palubėje ant bėgelių – taip labai greit paslėpsite miegojimo zoną nuo pašalinių akių. Gyvenamajame kambaryje įrengiant miegamąjį (miegui skirtą zoną) , baldus bei spalvas teks derinti tarpusavyje, taikytis prie jau esamų kitų baldų ir daiktų (tai jau kitų straipsnių tema). Todėl plačiau pakalbėsime apie atskiro miegamojo kambario įrengimą.

    2. Miegamojo kambario įrengimą ir pirkinių planavimą pradėkite tik tada, kai sau atsakysite, ką miegamajame, be poilsio, dar ketinate veikti. Žiūrėsite televizorių? Būtent čia rinksitės drabužius dienai ir darysitės makiažą bei šukuositės? O gal šis kambarys – pati ramiausia namų vieta, kur užsuksite dieną atlikti keletą jogos pratimų ir pamedituoti? Tad jums reikės (arba nereikės, priklausomai nuo jūsų susikurtos miegamojo vizijos) ne tik miegui skirto baldo, bet ir TV staliuko ar komodos; gali reikti konsolės su veidrodžiu ir kokybišku apšvietimu – grožio procedūroms; galbūt drabužinę taip pat įrengsite miegamajame arba įsigysite rūbų spintą. Jei mėgstate skaityti gulėdami, būtinai prireiks nedidelės knygų lentynėlės, šviestuvo, kuris šviesos srautą nukreipia į skaitomą leidinį, bet ne skleidžia visame kambaryje. Miegamajame sunku išsiversti ir be spintelių prie lovos (TV pulteliams, knygoms, akiniams, arbatos puodeliui ar telefonui). Tačiau jei trūksta vietos, būkite kūrybingi: spintelę gali atstoti ir ant sienos kabinama lentynėlė ar patalynės dėžės viršus (juk esant didžiuliam estetiškos patalynės ir pledų, lovatiesių pasirinkimui, tikrai nedažnai naudositės patalynės dėže; joje nebent saugosite skirtingus pledus, žiemai ir vasarai skirtą patalynę, kurias naudojate skirtingu metu). Rinkdamiesi baldus, gerai įvertinkite patalpos kvadratūrą, tačiau ir mažame miegamajame galima gražiai ir patogiai įsikurti, jei pasirinksite ankštoms patalpoms tinkamus baldus. Taupant vietą, televizorių galima statyti ant komodos ar kabinti ant sienos; drabužių spintą gali pakeisti lubas siekianti drabužinė, kurioje tilps ir mažas stalelis bei veidrodis su apšvietimu – makiažui. Lova taip pat gali tapti puikia daiktų saugykla – rinkitės su stalčiais apačioje arba su specialia siaura, aukšta daiktadėže galvūgalyje, kuri tarsi pasislėps tarp lovos ir sienos. Vietą taupančių baldų pasiūlys kvalifikuoti baldų parduotuvių ar gamintojų konsultantai arba pagamins specialiai jums, pagal jūsų pateiktus brėžinius bei išmatavimus.

    3. Atminkite: miegamojo lova yra pats svarbiausias baldas, todėl pirkinių sąrašą pradėkite nuo jos. Prie lovos dydžio, stiliaus, spalvos derinsite kitus baldus. Jei įmanoma, pasistenkite išvengti situacijos, kai lova statoma prie kurios nors kambario sienos šonu. Gyvenant dviese, tai vienam iš šeimos narių sukels nemažai nepatogumų. Tuo tarpu viengungio bute toks variantas nėra blogiausias. Nepamirškite, kad čiužinio kokybė ir patogumas yra ne mažiau, o gal net labiau svarbi už baldo patogumą. Apie čiužinių pasirinkimą nerašysime tik todėl, kad kiekvieno žmogaus poreikiai, sveikata ir net prioritetai – skirtingi. Svarbiausia, kad lova ir čiužinys būtų patogūs ir nubustumėt pailsėję, bet ne dar labiau pavargę nei vakare.

    4. Kaip įsirengti miegamąjį, jums gali „patarti“ ne tik dizaino žurnalai ar gerai iliustruoti prekių katalogai. Nebijokite eksperimentuoti, drąsiai svajoti ir kurti. Juk šiame kambaryje beveik pusę gyvenimo leisite jūs, o ne svetimi žmonės. Tad jūs ir tik jūs žinote, kas jums geriausia bei kas nuteikia ramiam ir kokybiškam poilsiui. Ir dar: kartais geriau pigesnis patogus baldas ir rami galva, negu miegas ant prabangios už kreditą nusipirktos lovos ir galvos skausmas, kaip tą kreditą reikės grąžinti. Paprastai rekomenduoju rinktis pardavėjus, kurie siūlo gerą kainos ir kokybės santykį bei atsižvelgia į visų pirkėjų poreikius bei galimybes.

    Continus Reading »
  2. Kaip įrengti vaikų kambarį

    Labai daug kas priklauso, ar kambarys „augs“ kartu su vaiku (vaikais), tai yra, ar ketinate, pavyzdžiui, vienos lyties mažylius palikti viename kambaryje ir ateityje. Ar, pasibaigus kūdikystei, kiekvienas turės po atskirą patalpą. O gal kol kas turite vieną atžalą ir skirti daugiau erdvės būste vaiko poreikiams neplanuojate. Apžvelkime įvairias galimas situacijas.

    Rekomenduojama, kad skirtingų lyčių vaikai nuo paauglystės, o dar geriau - nuo mokyklinio amžiaus pradžios turėtų atskirus kambarius. Ar bent atskiras zonas, atskirtas pertvarų tipo baldais, širmomis  - miegojimui. Skirtingo amžiaus net ir tos pačios lyties vaikų interesai visiškai nesutampa, tad ir jiems reiktų atskirų erdvių. Juk kol mažesniajai atžalai rūpi žaidimai, vyresnioji jau privalo mokytis ar turi kitų interesų, tad reikalinga rami patalpa, kurioje galima susikaupti. Atvirkščias variantas: vyresnis vaikas nori garsiai klausytis muzikos, o mažajam jau metas miegoti. Jei auga vienas vaikas, paprastai ir kambarys „auga“ kartu su juo: didėja baldai, kinta kai kurių paskirtis, netgi – interjero spalvos. Auginant kelis vaikus, viskas vyksta taip pat, tik prisideda rūpesčių dėl tinkamo erdvių planavimo, o baldai ne tik „auga“ su vaikais, bet ir jų dizainas turi būti kur kas sudėtingesnis, išradingesnis: juk gali prireikti baldų, atliekančių pertvarų funkcijas, širmų; taupant vietą, tampa nepamainomi dviejų aukštų baldai ir baldai su integruotomis daiktų saugojimui skirtomis dėžėmis (pavyzdžiui, po lova); tarpusavyje sujungiami baldai.

    Apie spalvų poveikį žmogui rašėme kituose straipsniuose.  Trumpai paminėsime kelis pagrindinius aspektus, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį, renkantis vaikų kambario interjero spalvą: a) žalia spalva nuteikia raminančiai, tačiau ji giminiuojasi su visa puokšte linksmų, labiau aktyvinančių atspalvių: pavyzdžiui, salotinė, gelsvai žalia ir kt..; b) oranžinę spalvą gyvybingumu galima palyginti su vaikystės, jaunystės gyvybingumu, veržlumu: ši spalva labai tinka vaikams, aktyvina, pakelia nuotaiką, padeda komunikuoti, tad bus puikus fonas ar akcentas žaidimų zonoje, tačiau netiks ten, kur vaikas turi nusiraminti, ir ypač nederės vaiko miegamajame; atsargiai su šia bei su raudona spalva turėtų elgtis ir hiperaktyvių, sunkiai sutelkiančių dėmesį  vaikų tėvai; c) raudona, kaip ir oranžinė, yra „veiksmo“ spalva; ji pakelia energijos lygį, kraujo spaudimą, nuteikia aktyviai veiklai, o jos perteklius aplinkoje gali erzinti; d) mėlyna vadinama meilės ir draugystės spalva, ją neretai renkasi ramūs, draugiški žmonės, tačiau vaikų patalpose mėlyna atrodys niūri ir šalta, ir labiausiai tiks miegojimui skirtai zonai, jei tik vaikas šią spalvą mėgsta; tad vaikų interjeruose geriau pasitelkti mėlynos spalvos „giminaites“ – žydrą ir jos atspalvius; e) geltona – nuotaiką kelianti, draugišką atmosferą padedanti sukurti spalva. Kad vaikų kambario interjeras neatrodytų nuobodus, paprastai tarpusavyje derinama keletas spalvų, vaikų interjeruose kartais visai teisėtai nesilaikoma auksinės dizaino taisyklės, kad mažiau visada yra geriau. Ir tik vaikui augant, jo interjero spalvos tampa vis artimesnės suaugusiųjų interjerų spalvoms. Tai natūralu: vaikystę visi prisimena kaip patį spalvingiausią gyvenimo laikotarpį; o laikui bėgant gyvenimas tampa panašus į nespalvotą filmą. Taip yra todėl, kad mūsų klimato zonoje susiformavęs šiaurietiškas temperamentas dažnai stabdo mus nuo drąsesnių eksperimentų, o dar ir visuomenė įrėmina ir verčia būti kuo santūresniais; be to, daliai mūsų krašto žmonių spalvingi interjerai atrodo nepriimtini. Mes negalime visą gyvenimą jaustis vaikais; solidus, neutralių spalvų interjeras, kaip ir apranga, žymi mūsų statusą, pareigas, profesiją. Ir jei patys suaugę nebegalime ar nenorime – priešingai nei pietiečiai ar rytiečiai – įsileisti daugiau spalvų, neatimkime šios galimybės iš savo atžalų.

    Apie tai, kad baldai vaikams turi būti ne tik gražūs, bet ir patogūs bei saugūs, kalbėsime kituose tekstuose. Norisi paminėti, kad vaikų kambaryje, be baldų,  gali prireikti daugybės naudingų aksesuarų: dėžių ir dėžučių žaislams, papuošalams, mokymosi reikmenims; lentynų ir lentynėlių bei daugelio kitų gražių ir patogių dalykų. Ir netgi – iš saugaus stiklo pagamintų vitrinų atžalų surinktoms kolekcijoms eksponuoti.


    Continus Reading »
  3. Spalvotas gyvenimas: ką apie jį žinome?

    Autorius: Daiva Norkienė

    "Gyvenimas už genį margesnis",  – skelbia liaudies išmintis. Kitiems jis “dryžuotas lyg zebras: tamsią juostą visada keičia šviesi”. Žmonės nuo neatmenamų laikų intuityviai suvokė spalvų reikšmę savijautai bei sveikatai, o gyvenimo lyginimas su gyvūnais taip pat ne atsitiktinis. Mes matome pasaulį spalvotą, toks jis buvo ir žmonijos užgimimo metu.

    Pirmieji žingsniai

    Pirmuosius žmogaus žingsnius prieš tūkstančius metų lydėjo gausybė pavojų, todėl stebėti aplinką, fiksuoti net menkiausius jutimo organų priimamus signalus buvo gyvybiškai svarbu. Net 90 proc. informacijos apie išorinį pasaulį žmogus gauna regos pagalba.

    Akies tinklainė sugeria šviesos kvantus (fotonus), vėliau ši informacija nervinių signalų pavidalu keliauja į smegenyse esančius regos centrus. Akimirksnio pakanka, kad šviesos kvantų pavidalu jį pasiekusią informaciją žmogus suvoktų kaip vientisą vaizdą, apdorotą sudėtingos regėjimo sistemos. Mokslininkams netgi pavyko išmatuoti regėjimo greitį. Newscientist.com paskelbė Pensilvanijos (JAV) universiteto mokslininkų atradimą. Atlikę tyrimus su jūrų kiaulytėmis, mokslininkai nustatė, kad šių gyvūnėlių akies tinklainės ganglijai regos nervui (iš kur ji keliauja į smegenis) informaciją perduoda apytikriai 875 kilobitų per sekundę greičiu. Žmogaus regėjimos sistema greitesnė – duomenų perdavimas vyksta apie 8,75 megabito per sekundę greičiu.

    Greit tai ar lėtai? Fizikas Vijay Balasubramanian teigė, kad kiekvienas neuronas signalus gali perduoti kas tūkstantąją sekundės dalį. Tokiu greičiu į smegenis keliauja grobio ar plėšrūno, gresiančio pavojaus vaizdas. Ne tokie svarbūs signalai smegenyse priimami kur kas lėčiau, tačiau pakankamai greit, kad mus supantį pasaulį galėtume matyti “čia ir dabar”. Taip perduodamas ir spalvų pojūtis.

    O dabar mintimis grįžkime į laikus, kai mūsų protėviai neturėjo tobulų ginklų, automobilių, daktarų bei vaistų, ir pasikliauti galėjo tik patys savimi. Tikriausiai tada ir gimė pirmosios sąsajos tarp spalvos ir savijautos, spalvos ir sveikatos, spalvos ir gyvenimo kokybės. Išgąsdino tamsus praskrendančio paukščio ar sėlinančio žvėries šešėlis, saulę užstojęs debesis – štai ir instinktyvi juodos spalvos baimė. Be to, naktį – tamsiuoju paros laiku – į medžioklę patraukdavo plėšrieji žvėrys, prisidengę tamsa galėdavo atsėlinti priešai. Dienos saulė ar vilnijantis gelsvų javų laukas reiškė šilumą ir žadėjo sotų gyvenimą. Į debesis besileidžianti raudona saulė pranašavo audrą, o žaibas ar šėlstanti gaisro ugnis reiškė pavojų. Žalias miškas, melsva jūra ar ežeras – teikė ramybę, prieglobstį ir “maitino”. O uolose surasti ar žemėje iškasti urvai saugojo nuo priešų ir teikė saugumo jausmą. (Vėliau skaitydami straipsnį įsitikinsite, kad panašiai aplinkos spalvos veikia ir mus).

    Ir nors spalvų poveikis šių dienų žmogui nėra iki galo ištirtas, nėra abejonių, kad jos veikia mūsų gyvenimą ir net – likimą (mat nulemia aplinkinių nuomonę apie mus ar skatina tam tikriems veiksmams).

    Kaip skirstomos spalvos

    Žinoma psichologė – psichoterapeutė Marija Vaštakė pasakojo, kad spalvos skirstomos į aktyvias ir pasyvias. Aktyvios –  tai visos spalvos nuo geltonos iki raudonos. Jos tarsi “supurto” organizmą, skatina skubiai veikti, nuteikia kovingai ir net agresyviai, sujaudina. Aktyvioms spalvoms veikiant, žmogui pakyla kraujospūdis, suaktyvėja širdies darbas.

    Pasyvios spalvos (žalia, žydra, rožinė, o iš dalies ir balta) – ramina, padeda atsipalaiduoti, mažina nervingumą. Šioms spalvoms veikiant sulėtėja ir fiziologinės organizmo reakcijos. Tai žinodami, psichologai sukūrė testų, padedančių nustatyti žmogaus savijautą.

    Spalvų testai psichologijoje

    “Psichologai neretai naudoja funkcinės psichologijos pradininko Makso Liušerio testą, padedantį suvokti, kaip žmogus jaučiasi konkrečiu metu. Sprendžiama pagal tai, kokią spalvą testuojamasis pasirenka, o kokią atmeta. Pateiksiu keletą pavyzdžių. Jei mes jaučiamės laimingi, rinksimės, tai yra teiksime prioritetą raudonai, geltonai, oranžinei spalvoms, o neigsime, nesirinksime raminančių spalvų - žalios, mėlynos, o taip pat nebūties spalvos – juodos, - dėstė M. Vaštakė. - Jausdami kaltę ar būdami prastos, prislėgtos nuotaikos, pasirinksime pilką. M. Liušerio atlikti tyrimai taip pat rodo, kad raudono spektro spalvos sujaudina, kelia arterinį kraujospūdį, dirgina nervų sistemą, aktyvina. Mėlyno spektro spalvos ramina – mažina kraujospūdį, sulėtėja širdies darbas, pulsas, retėja kvėpavimas”.

    Ką pasako drabužių pasirinkimas

    Ar psichologas pagal žmogaus aprangą, interjero ar pasirinkto automobilio spalvą gali spręsti apie asmenybę? “Šie signalai gali būti apgaulingi, nors drabužių spalvos, kurias mes renkamės, iš tiesų gali byloti apie mūsų savijautą ir charakterio ypatumus, - pasakojo M. Vaštakė ir pateikė keletą pavyzdžių iš savo psichoterapinės praktikos. – Vertindami tai, kaip žmogus rengiasi, kokią spalvą pasirenka, neapsigaukime. Dažnai pamatę ryškiai apsirengusį žmogų mes jį interpretuojame kaip gyvybingą, labai pasitikintį savimi, tačiau neretai ryškiais drabužiais žmonės slepia savo blogą nuotaiką ir skausmą...”

    Pasak psichologės, kur kas daugiau už drabužių spalvą apie žmogų pasako jo sugebėjimas tinkamai, tai yra adekvačiai situacijai pasirinkti spalvas. “Pavyzdžiui, į pasimatymą mes galime rengtis savo labiausiai mėgstamos ryškios spalvos drabužius, tačiau eidami į egzaminą, į darbo pokalbį, turime rinktis neutralias, netraukiančias dėmesio spalvas. O sprendžiant konfliktus labai tinkama violetinė spalva. Jei vilkėsite šios spalvos drabužius, kiti jus suvoks kaip stabilų, mokantį susitvarkyti su savo emocijomis žmogų, - spalvų poveikio paslaptį išdavė M. Vaštakė. - Šiltos drabužių spalvos skatins aplinkinius daugiau su jumis bendrauti, siekti artumo, o tamsios spalvos nuteiks laikytis distancijos”. Kiekviena spalva turi daugelį reikšmių, mat skirtingos epochos turėjo ir “savo” spalvas.

    Kaip suvokiamos ir kaip veikia spalvos

    Specialistės teigimu, spalvos suvokiamos per jų sukeliamas asociacijas. Pavyzdžiui, mėlyna  laikoma šalta spalva, oranžinė - šilta.

    Jei esame pavargę nuo vienos spalvos, rekomenduojama pažvelgti į priešingą, ir nuovargio kaip nebūta. “Raudona spalva labiau mus veikia fiziškai, o geltona – mūsų protinį pajėgumą. Paanalizavę, kodėl mums vienu ar kitu metu patinka tam tikros spalvos, galime įvertinti ne tik savo būseną. Tarkime, “atmetama” spalva praneša apie mūsų daromų klaidų priežastis. Pavyzdžiui, žydrą spalvą mėgsta žmonės, kuriems patinka ilsėtis, užtat jos nemėgsta darbomanai, - pasakojo psichologė. - Kiekvienas žmogus mėgstą tam tikrą spalvą ar spalvų derinį. Tai matyti jo aprangoje, interjere, kokios spalvos automobilis ir panašiai. Bet tam tikros spalvos pomėgis gali keistis, jis nėra pastovus. Tad iš to, kokia spalva Jums patinka, iš dalies galima sprėsyi apie Jūsų charakterio ypatumus, Jūsų būdą ir savijautą šiuo metu”.

    Spalvos veikia kūną ir protą, iššaukia fiziologines reakcijas, įtakoja vidaus organų veiklą, bendrą žmogaus darbingumą. Spalvos yra emociškai nuspalvintos – jos veikia mūsų nuotaiką, apetitą, miegą. Todėl tinkamai parinkta spalvų gama naudojama kaip papildoma priemonė gydant įvairias ligas.

    Kai spalva tampa vaistu

    Gydymas spalvomis vadinamas chromoterapija, arba spalvų terapija. “Chroma” graikiškai reiškia “šviesa”.  Pasak M. Vaštakės, tai anaiptol ne naujovė. Apie gydomąjį spalvų poveikį pirmieji susimąstė senovės graikai. Tai nutiko taip. Susirinkusiuosius vienoje šventykloje užliedavo visa gama spalvų, į kurias skildavo pro šventyklos langą vidun įspindęs šviesos spindulys.

    “Kiekvienas ryškiausiai pamatydavo tą spalvą, kurios norėdavo, tai yra kurios jam tuo metu labiausiai reikėjo. O senovės Kinijoje vėjaraupiais susirgę žmonės būdavo guldomi ant raudono – ir tai padėdavo sveikti, - pasakojo M. Vaštakė. – Beje, šį metodą žinojo ir mano močiutė. Kadaise ji man yra pasakojusi, kad jai susirgus vėjauraupiais, jos tėvai raudonu audeklu uždengė langus. Močiutė tikino, kad pažeistos odos vietos mažiau niežėjo, liga greičiau atsitraukė”.

    Psichologė – psichoterapeutė pateikė keletą gydymo spalvomis pavyzdžių.

    •  Violetinė spalva rekomenduojama esant prastai nuotaikai, sergant manija, hipochondrija.
    •  Oranžinė spalva gerina virškinimą.
    •  Auksiniai atspalviai skatina protinę veiklą, didina kūrybiškumą.
    •  Balta spalva stiprina organizmo imunitetą.
    •  Juoda spalva neutralizuoja konfliktines situacijas, nuramina emociškai sujaudintus žmones.
    •  Geltona spalva padeda ilgiau išlaikyti gerą nuotaiką, geriną apetitą.
    •  Žalia spalva ramina, šalina  akių nuovargį, gydo galvos skausmus.

    “Ir vėl prisimenu savo senolę močiutę, kuri man ant skaudančios galvos dėdavo patį žaliausią kopūsto lapą – ir galvos skausmo kaip nebūta. Močiutė pridurdavo, kad taip nutiko dėl žalios spalvos”, - pasakojo ponia Marija.

    Spalva ir rinkodara

    Spalvų poveikį puikiai išmano reklamos specialistai. “Nustatyta, kad spalvota reklama perpus efektyvesnė, nei nespalvota. O mėlyna, auksinė, balta, juoda ir raudona – tai „brangios“ spalvos, kurios nuo senų laikų asocijuojasi su elitu. Dizaineriai turi labai gerai išmanyti koloristiką. Juk firmos pelningumas gali priklausyti net nuo to, kokios spalvos derybų kambario interjeras, sienos”, - žiniomis dalinosi M. Vaštakė. Pasirodo, geriausiai derybų kambariui tinka žydra spalva.  “Jai artima mėlyna spalva visai netinka, nes ji blaško dėmesį ir trukdo susikaupti”, - įspėjo specialistė.

    Interjero klaidos

    Patalpose, kurios nudažytos juoda ar balta spalva, žmonės ilgai neištveria. Tai specialiais tyrimais nustatė mokslininkai. Rožinės spalvos grindys kelia nepasitikėjimą, tad verčiau jau nepirkite tokio atspalvio grindų dangos, neklokite rožinių plytelių (prisiminkite mūsų protėvius – rožinė spalva pasklisdavo danguje saulei tekant ar leidžiantis, “nudažydavo” debesis. O jūs norite debesų lengvumo po kojomis?).  O štai rudos spalvos grindys suteikia jėgų ir tvirtumo po kojomis jausmą (argi tai ne iš tų laikų, kai proprotėviai saugiai glausdavosi olose ar žeminėse?).

    M. Vaštakė pateikė keletą patarimų. “Jei jaučiatės nekaip ir nerandate priežasties, gal verta susimąstyti apie spalvas. Atsakykite sau į klausimą: kokios spalvos norisi labiausiai konkrečiu metu? Gal verta persirengti kitos spalvinės gamos drabužiais, o gal, kad geriau užmigtumėte, reiktų pasikabinti kitos spalvos užuolaidas miegamajame?” – retoriškai klausė psichikos žinovė.

    Atvejai iš praktikos

    Dažnai, kalbėdamasi su klientais, M. Vaštakė atkreipia jų dėmesį į dėvimus drabužius. “Terapijos metu mėginame išsiaiškinti, kokią žinią pasauliui savo apranga nori perduoti pacientas? Kas slypi už jo intuityvaus noro apsirengti vienaip ar kitaip? Juk vienas žmogus apsirengęs neadekvačiai situacijai arba labai spalvingai, kitas - atvirkščiai – rengiasi pernelyg niūrių spalvų drabužiais. Analizuodami tai ir priartėjame prie žmogų draskančių vidinių konfliktų, paslėptų išgyvenimų. Ne kartą pastebėjau, kad depresyvūs klientai sveikdami “persirengia”. Jų drabužiai pamažu šviesėja, ryškėja. O jei žmogus serga bipoliniu sutrikimu, iš drabužių nesunku atskirti manijos ir depresijos periodus. Depresijos periodu aprangos ir aksesuarų palvos esti tamsios, niūrios, o manijos periodu – ryškios, rėkiančios, dažnai nederančios viena su kita”, - teigė specialistė, pridurdama, kad bet kokio testo, taip pat ir spalvų testų bei jų reikšmės negalima suabsoliutinti. “Negalima šimtu procentų tvirtinti, kad juodus drabužius mėgstantis žmogus yra depresyvus.  Labai svarbu išsiaiškinti, ką ta spalva jam reiškia. Juk spalvų pasirinkimas labai priklauso ir nuo kultūros, amžiaus, lyties, socialinės padeties, profesijos. O štai tėvai neretai išsigąsta išvydę, kad vaikų piešiniuose ima dominuoti juoda spalva. Be abejo, tai gali reikšti depresiją, liūdesį. Bet juodoje spalvoje yra visos kitos spalvos, ir galbūt vaikas tiesiog nori palikti ryškiausią žymą apie save popieriaus lape. Turėjau ir tokių mažųjų klientų, tad beliko nudžiuginti tėvus, kad jų atžala tikrai niekuo neserga, ir užuot baiminusis galima pasidžiaugti jo kūrybiškumu”, - pokalbį baigė M. Vaštakė.

    Continus Reading »
  4. Kaip išsirinkti baldų spalvą

    Su baldais, kuriuos įsigysite, jums teks praleisti didelę paros dalį, kelerius ar net daugiau metų. Nuo baldų spalvos ir apskritai spalvų derinio interjere priklauso labai daug: šviesos kiekis patalpose, harmonijos buvimas (nebuvimas) interjere. Ir net būsto gyventojų ir svečių nuotaika. Be to, svarbu įvertinti, kada planuojate remontą. Jei baldus rinksitės remontuojamam ar naujam būstui, galite elgtis drąsiau: tada net ryškus, didelis jums patinkančios spalvos baldas neerzins, nes galėsite pasirinkti neutralių spalvų kitus baldus, priderinti sienų ir namų tekstilės spalvas. Jei baldas atkeliaus į jau įrengtą ir iš dalies apstatytą patalpą, jam teks „elgtis kukliau“, tai yra, turėsite jį derinti prie jau sukurto interjero. Ir kuo didesnis jūsų naujas baldas, tuo mažesnė tikimybė, kad jam tiks itin ryški, dėmesį atkreipianti spalva. Balai, šiuo atveju - jų spalva gali tapti namų interjero akcentu, bet tokie atvejai nėra dažni. Nedidelė ryškiai dažyta komoda, ryškus veidrodžio rėmas, spalvingas stalas ar spintelė tikrai patrauks akį ir neblaškys dėmesio nuo vieno akcento prie kito, nuo vienos spalvos prie kitos, jei patalpa nebus perkrauta „rėkiančių“ detalių. O didelis itin ryškus, drąsių spalvų baldas tiks tikrai ne visuose jau įrengtuose namuose. Jei nedrįstate rinktis baldų spalvą patys, kreipkitės į dizainerį. Jei tokių galimybių neturite, pravers keletas patarimų.

    1. Skoningame interjere neturėtų susitikti gausybė spalvų. Geriausia, kai pasirenkamos trys ar keturios pagrindinės spalvos bei jų atspalviai. Tad naujus baldus derinkite prie jau esamų, vadovaudamiesi šia taisykle.

    2. Drąsiau galima elgtis su pilka, juoda, balta spalvomis, nes jos laikomos neutraliomis ir nevagia jūsų ir svečių dėmesio, neerzina ir beveik visur tinka. Tiesa, tamsios spalvos vagia patalpų šviesą, o štai dėl erdvės esama įvairių nuomonių. Tradiciškai manoma, kad, tarkime, juoda ar tamsi pilka tarsi sumažina erdvę, o balta – praplečia. Tinkamai panaudoti net ir tamsių spalvų baldai nesumažins erdvės pojūčio, bet tai – aukštasis dizaino pilotažas, ir eksperimentuoti su daug tamsių baldų tikrai neverta.

    3. Pakankamai drąsiai galima jaustis pasirinkus natūralaus medžio spalvos baldus, jei tik interjere nedominuoja medžio spalva. Tarkime, patalpa nėra iškalta medinėmis dailylentėmis. Jei patalpos sienos primena medienos spalvą ar yra medinės, naujus baldus reiktų rinktis kitos spalvos ir net kitos medienos rūšies, kad baldai neprapultų sienų fone. Net ir mediniai ar iš baldams skirtų plokščių pagaminti baldai gali būti dažyti ir puikiai išsiskirti medžio ar medį imituojančių dailylenčių interjere.

    4. Vyriškam kambariui (ar viengungio būstui) skirti baldai paprastai būna griežtesnių linijų, be įmantrių puošybos elementų, o jiems labiausiai tinka neutralios arba tamsios, neiššaukiančios spalvos. Moterys mieliau renkasi aktyvių, ryškesnių spalvų baldus, jų formos ne tokios griežtos. Drąsiausius eksperimentus palikite vaikų kambariui, kuriame spalvų intensyvumas ir gausa nebeprivalo tilpti į „trijų ar keturių spalvų bei atspalvių“ taisyklę. Žinoma, ir čia reikia jausti saiką, o taip pat  - atminti, kaip kuri spalva veikia vaikų (ir suaugusiųjų) psichiką. Apie tai skaitykite kitame straipsnyje ČIA: (nuoroda į jūsų svetainėje patalpintą mano straipsnį).

    5. Gyvenamojo kambario baldai neturėtų erzinti, nes čia praleisite daugiausia savo laiko. Todėl venkite itin ryškių spalvų. Geriausia rinktis baltos, juodos, pilkos (bei jų atspalvių) baldus, o taip pat – kitų neutralių spalvų. Neutralios spalvos, be anksčiau išvardintų, yra šios: smėlio spalva, įvairūs rudos spalvos atspalviai (išskyrus rudai raudoną). Neerzina ir žemės spalvos (samanų spalva, molio spalva, žalsva). Jūros spalvos (melsva, melsvai žalsva) nuteikia raminančiai, tačiau gali greit pabosti dėl mūsų klimatui būdingos tamsių, niūrių, be saulės dienų gausos. Tuo tarpu geltona veikia priešingai, džiugiai (ne visi atspalviai), bet ir jos geriau nepadauginti.  Gražūs levandų atspalviai, pilkai žali, dramblio kaulo...

    6. Minkštųjų baldų spalvos (audinių) turėtų derėti prie sienų spalvos. Jeigu nuspręsite, kad kambario akcentas bus sofa, rinkitės ją ypatingą, drąsių ar ryškių spalvų, tačiau tuomet šis akcentas ir turėtų likti bene vieninteliu (ar vienu iš dviejų) patalpos akcentu. Mat minkštieji baldai, o ypač sofa – didelių gabaritų. Kur kas lengviau, kai sofos apmušalai neutralių, prie sienų derančių spalvų, o akcentams pasirenkamos spalvotos pagalvėlės ar – kaip aukščiau minėta – nedideli kietieji baldai arba aksesuarai: ryškios komodos, ryškios pavienės kėdės ar krėslai, drąsių spalvų veidrodžių rėmai ir kt.

    7. Baldai-akcentai nėra vien tie, kurie nudažyti ryškiomis, aktyvinančiomis spalvomis. Metalo spalvos (vario, aukso, sidabro, žalvario), veidrodinio atspalvio baldai ir patys veidrodžiai – itin energetiškai aktyvios interjero „dėmės“. Štai kodėl jų neturėtų būti daug. Įdomu tai, kad stiklas, pats būdamas neutralios spalvos – permatomas  –, interjere kuria savitą atmosferą. Stiklinis baldas gali tapti „nematomu“ ir neužgožti kitų daiktų, vizualiai padidinti erdvę (per stiklinį paviršių matyti sienos, grindys, kilimai ir kiti baldai, tad pats stiklinis baldas tarsi išnyksta). Tačiau stiklo baldus galima panaudoti ir gražiausiai patalpos zonai sukurti: juk stiklo vitrinos, lentynėlės gali tapti puikia spalvingų ir vertingų kolekcijų ar knygų saugojimo vieta. O spalvotos knygų nugarėlės – dar vienas įdomus spalvinis patalpos akcentas. O ką jau kalbėti apie „stiklinį baldą“ – akvariumą, kuris gali tapti ir kambario puošmena, ir akcentu, ir šeimos bei svečių traukos centru (beje, kaip ir kolekcijoms skirtos lentynos).  

    8. Derindami baldų, sienų, namų tekstilės spalvas, naudokitės spalvų derinimo paletėmis bei pagrindiniais jų derinimo principais: galima derinti tris keturias greta esančias spalvas; taip pat galima derinti viena prieš kitą esančias ir iš pirmo žvilgsnio nederančias spalvas; egzistuoja spalvų derinimo trikampiai, keturkampiai. Šių palečių ir derinimo pavyzdžius aptiksite specializuotuose, dizaineriams, menininkams skirtuose interneto šaltiniuose.

    9. Vis dėlto mažiausiai klaidų padarysite pasitelkę dizaino specialistą ar patyrusį konsultantą, labiau patyrusią, skoningai namus įsirengusią draugę ar draugą. O gal Jūs ir esate tas žmogus, kuris ne tik moka teisingai pasirinkti, bet ir gali patarti kitiems?

    10. Didžiausią spalvų pasirinkimą aptiksite užsisakydami vienetinius ar būtent jums, jūsų interjerui ir erdvei tinkančius baldus.

    Continus Reading »